Režisierius: Vytautas Žalakevičius
Vaidina: Bruno Oja, Regimantas Adomaitis, Algimantas Masiulis, Juozas Budraitis, Laimonas Noreika
Žanras: Drama / Istorinis
Išleidimo data: 1967
Kalba: Lietuvių
Aprašymas:
Prieš keturis dešimtmečius ekranuose pasirodė Vytauto Žalakevičiaus filmas Niekas nenorėjo mirti, kuriam buvo lemta tapti pačiu reikšmingiausiu lietuvišku vaidybiniu kūriniu. Kad ir ką dabar apie jį sakytų, užgniaužę emocijas turime pripažinti, kad geresnio (brandesnio, ryškesnio, dramaturginiu požiūriu solidesnio) filmo pokario tema kol kas neturime.
Lietuvių kinui Niekas nenorėjo mirti ne mažiau svarbus, kaip Lenkijai kiek anksčiau pasirodęs Andrzejaus Wajdos Pelenai ir deimantas (1958 m.). Abu šie filmai savo metu pasakė daug tiesos apie dviejų kaimyninių šalių pokarį. Dabar vis dažniau girdime, kad kaip tik tiesos šiuose filmuose mažoka arba kad ji pakeista ideologiniu melu. Prezidento R.Pakso laikais vienoje televizijos laidoje žurnalistas (ir signataras) R.Valatka piktinosi, kad Lietuvai išsikovojus nepriklausomybę į Gruziją vežamas kaip tik šis filmas, „šlovinantis kagėbistus ir reabilituojantis stribus". Nuneigti tokį piktavališką teiginį galima tik vienu būdu — atidžiai peržiūrėjus legendinį filmą. Tada ir polemizuoti nebus apie ką...
Pirmosios filmo recenzijos lietuviškoje spaudoje buvo santūrios. Bet kai kažkoks rusų kritikas pagyrė lietuvius už šauniai sukurtą „vesterną" (?), kritinį toną ir mūsų apžvalgininkai pakeitė liaupsėmis. Atrodytų, kuo čia dėtas amerikietiškas vesternas, kurio veiksmas tradiciškai rutuliojasi laukiniuose Vakaruose? Betgi kaip tik į vieną esminę vesterno schemą panaši filmo Niekas nenorėjo mirti struktūra. Ją vesterno ideologai įvardija labai paprastai — keršto istorija.
Būtent tokį modelį pasirinkęs Vytautas Žalakevičius išvengė daugelio „povandeninių" rifų ir išsisuko nuo tiesmukiško ideologinio istorinės situacijos vertinimo. Taip, filme skamba žodis „banditas", bet jį ištaria berods tik karštakošis Regimanto Adomaičio herojus („Banditas Vaitkus dabar valdžia!..") O kita vertus, kaipgi kitaip galima pavadinti žmones, žudančius klasinį priešą ne atvirame mūšyje, bet naktį klastingu šūviu į nugarą?
Keturi broliai Lokiai filme kovoja visai ne už sovietų valdžią, o keršija piktadariams, klastingai nužudžiusiems tėvą. Ir vyrus mobilizuoja tik tam, kad apgintų gimtuosius namus („kad boboms naktimis nereikėtų bijoti"). Paprasto lietuvio požiūrį į klasių kovą genialiai perteikia scena miške, kurioje Apuokas (akt. Vytautas Tomkus) klausia rezistencijos vado Aitvaro (akt. Laimonas Noreika): „O tu su kuo, šventas Juozapai, su lietuviais ar su sovietais?" Ir išgirsta atsakymą: „O aš su savo boba! Ką, bloga politika?" Tokios „politikos" laikosi ir Broniaus Babkausko meistriškai suvaidintas Marcinkus. Į siūlymą užimti nušauto pirmininko vietą gudrusis valstietis atsako: „Kožnam mieliau žiūrėti arkliui po uodega negu angelams į veidus". Ir į Broniaus (akt. Bruno Oja) siūlymą paimti šautuvą Marcinkus atsako tiesiai šviesiai: „Nusišikt man ant tamstos šautuvo, jeigu po teisybei..."
Panašių perliukų Vytauto Žalakevičiaus šedevre apstu. Kaip sakoma, turintis akis tepamato... O veltis į tuščius neargumentuotus ginčus visai nesinori. Geriau dar sykį peržiūrėti geriausią visų laikų lietuvišką filmą Niekas nenorėjo mirti arba įsiklausyti į paties maestro Vytauto Žalakevičiaus komentarus: „Kas norėjo, tas išgirdo filme Banionio žodžius apie valdžią: „Aš šiandien valdžia! Aš — vargšo kurčnebylio batsiuvio sūnus". Kas norėjo, tas pamatė finale šviesią Noreikos mirtį, nebylų balaganą prie studebekerio ir du arklius, traukiančius mašiną per ąžuolo šaknis. O ant medžio, virš gyvųjų ir mirusiųjų, liūdnas rymojo VISAIS BESIRŪPINANTIS nebylus Dievas. Lietuvaitis".
„Kaip sakydavo senovės romėnai, mes padarėme, kiek įstengėme, o tas, kuris ateis po mūsų, tepadaro daugiau."
Keli įdomūs faktai:
* Tarptautiniame Karlovy Varų (Čekoslovakija) kino festivalyje Donatui Banioniui už Vaitkaus vaidmenį įteiktas geriausio aktoriaus prizas.
* Būtent po šio filmo staiga išpopuliarėję lietuvių aktoriai Donatas Banionis, Regimantas Adomaitis, Algimantas Masiulis ir Laimonas Noreika pradėti kviesti į sąjungines respublikas ir artimąjį užsienį, kur suvaidino ne vieną reikšmingą vaidmenį.
* Kino šimtmečio proga UNESCO įtraukė filmą Niekas nenorėjo mirti į reikšmingiausių kino kūrinių šimtuką.
* Vienas žymiausių kino istorikų a.a. profesorius Jerzys Toeplitzas viename Lenkijos kino festivalyje šių eilučių autoriui privačiame pokalbyje yra pasakęs: „Iš visų savo artimiausių kaimynų filmų labiausiai vertinu „Nikt nie chcial umierač".
|
Dėmesio! Daugelis vaizdo įrašų buvo pašalinta iš viešojo priėjimo dėl teisių turėtojų kreipimosi Jei neveikia - praneškite Kontaktai |
|
Komentarai